- kelavėžė
- kelãvėžė sf. (1) Švn kelio vėžė: Suk į kelavėžes, bus arkliam lengviau Al. Pavasarį pilnos vandens būva kelãvėžės Krok. Dabar sunkus kelias: kelãvėžės įkritę (gilios) Lš. Laikykitės šitų kelãvėžių, ir nuvažiuosit tiesiai in Alytų Smn.
Dictionary of the Lithuanian Language.